Asmens subjektinių teisių įgyvendinimas viešojo administravimo institucijose
Dalykas: [Teisė] Kokybės lygis: [Magistro darbas] Apimtis[52 psl]

Temos aktualumas. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir po to prasidėję bei dabar vykstantys demokratiniai procesai politinės, ekonominės ir socialinės veiklos sferose, šalies valdžios ir jos viešojo administravimo institucijoms kasmet kelia vis naujus uždavinius valstybės reikalams geriau tvarkyti. Per praėjusį dešimtmetį iš esmės buvo pakeista visa viešojo administravimo sistema, paveldėta po 50 metų krašto buvimo komandinėje valdymo sistemoje. Lietuvai pareiškus norą įstoti į Europos Sąjungą ir tuo tikslu pradėjus integracinius procesus, įvairių šios Sąjungos ekspertų ir komisijų išvadose pirmu ir vienu iš svarbiausių keliamų reikalavimų buvo ir šiuo metu yra mūsų valstybės administraciniai gebėjimai viešojo administravimo sistemoje ginant žmonių teises ir užtikrinant įstatymų vykdymą. Konstitucijoje įtvirtintas principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šio principo konstitucinis įtvirtinimas nustato žmogaus ir valstybės santykių prioritetus, įpareigodamas valstybės įstaigas užtikrinti žmogaus teisių įgyvendinimą, ginti šias teises ir neleisti jų pažeisti. Visuotinai pripažinta, kad valstybės tarnautojai, eidami savo pareigas, privalo nešališkai tarnauti žmonėms, gerbti žmogaus teises, nesinaudoti tarnybine padėtimi asmeniniams tikslams, vykdyti įstatymus. Šalies viešojo administravimo institucijoms tenka labai svarbus vaidmuo siekiant teikti kokybiškesnes viešąsias paslaugas tiek Lietuvos, tiek ir kitų šalių žmonėms, ūkio subjektams bei jų verslo partneriams iš kitų valstybių. Lietuvai tapus laisvos rinkos šalimi, kasmet vis daugėja užsienio valstybių ūkio subjektų, kurie dirbdami mūsų šalyje, susiduria su viešųjų santykių reglamentavimo subtilybėmis Lietuvos viešosios teisės sistemoje. Savininko teisių gynimas sudaro vieną svarbiausių valstybės uždavinių, todėl subjektinės žemės nuosavybės teisės atkūrimo teisės –– turi būti analizuojamos tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais. Temos naujumas. Fundamentaliuoju požiūriu darbas yra naujas tuo, jog darbe pateikiama susisteminta žemės nuosavybės teisių kaip mokslo problemos analizė, taikomuoju aspektu darbas yra naujas tuo, jog darbe pateikiamos rekomendacinės tobulinimo kryptys, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesams spartinti. Be to, tyrinėdama darbo objektą šio darbo autorė siekė pateikti teiginių ir išvadų, kurios dar nebuvo publikuotos mokslinėje literatūroje, taigi pats darbas iš dalies gali būti laikytinas naujas moksliniu požiūriu. Problema. Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas tapo labai sudėtingas ir tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. Nuosavybės teisės per visą nepriklausomybės laikotarpį atkurtos tik 85 procentams visų norinčių Lietuvos piliečių. Lėtas ir sudėtingas procesas formuoja pasaulio demokratinių valstybių neigiamą požiūrį į Lietuvos valstybę, kaip neginančią pagrindinių piliečių konstitucinių teisių - teisės į nuosavybę, bei mažina Lietuvos piliečių pasitikėjimą įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja valdžiomis, teismais, skatina visuomenės nesantaiką.

Pažiūrėti, kaip atrodo darbo planas

Pažiūrėti, kaip atrodo visas darbas